- lengvėti
- lengvė́ti, -ė́ja, -ė́jo (leñgvo) intr. 1. darytis lengvesnio svorio: Našta ėmė lengvė́ti DŽ. 2. darytis geresniam, nevarginančiam: Gyvenimas dabar lengvė́ja DŽ. 3. [K] darytis geriau, lengviau, rimti (apie savijautą, skausmą, sąžinę): Nuo vaisto lengvė́ja BŽ79. Ėmė lengvė́ti – išgysiu Skr. Širdžiai lengvėjo lengvėjo Vaižg. 4. Ggr darytis laisvam, neužgultam (apie kvėpavimą). \ lengvėti; išlengvėti; nulengvėti; palengvėti
Dictionary of the Lithuanian Language.